Po liepos medžiu esantis „vabalų viešbutis“ pilnas gyventojų. Jame jaukiai ir gausiai įsikūrę gyvena blakės – kareivėliai.
Tai – viena įprasčiausių ir nepavojingų blakių rūšis. „Zuikių“ grupę lankantiems vaikams kartu su pedagoge Virginija buvo įdomu stebėti vabaliukų išorės požymius (nugarytė panaši į pasakos herojaus – Alavinio kareivėlio veidą), spalvingą, bendruomenišką gyvenimo elgseną, įsitikinti, kad tokį didelį jų būrį suskaičiuoti labai sunku, nes kareivėliai nuolat juda, slepiasi, vėl pasirodo.
Aikštelės aplinkoje vaikai surado, stebėjo ir kitus vabalus ant medžių žievės, šakų, lapų, žolės, akmenukų bei sužinojo, kad žemėje daugiausiai gyvena juodos spalvos vabalų, nors surasti pavyko žalių, raudonų, pilkų…
Pasidžiaugę mažųjų gyvūnų draugyste, vaikai papuošė aikštelę savo sukurtais 3D koliažo „vabalais“. Gamtinėje aplinkoje vaikai stebi ir stebisi spalvų, formų, gyvų organizmų judesio raiškos gausumu, mokosi sugyvenimo su šalia esančiais.