Ruduo gražus ne tik spalvotais lapais, bet ir voratinkliais. O kas tuos voratinklius audžia, aiškinosi priešmokyklinukai – „Ežiukų“ ir „Nykštukų“ grupių ugdytiniai kartu su mokytoja Giedre.
Pasivaikščiojimų metu pastebėjome, kad nebėra vorų arba sutinkame jų labai mažai, tad su ugdytiniais diskutavome, ieškojome informacijos internete, kur dingsta vorai gilėjant rudeniui. Išsiaiškinome, kad iki spalio vidurio vorai švenčia vestuves, o po to slepiasi ir slepia kiaušinėlius iki pavasario.
Radę savo bibliotekėlėje J. Marcinkevičiaus knygą „Voro vestuvės“, ją perskaitėme, analizavome, kokias ir kiek kūno dalių turi voras, kuo ir kaip minta. Sužinojome, kad vorai neturi ausų, girdi savo kūno plaukeliais, o šilkines gijas austi tinklui gaminasi savo pilvelyje.
Aptarę vorus, jų audžiamus tinklus, ugdytiniai patys tapo vorais ir atliko STEAM užduotį – iš duotų priemonių nuaustį tinklą, kuriame gyventų voras. Priešmokyklinukai suprato, kad austi tinklą – sunkus darbas, reikalaujantis atidumo, kruopštumo.
Tad kitą kartą radę lauke voratinklį, jo neardys. Žinių įtvirtinimui apie vorus, vaikai žaidė Kahoot žaidimą „Vorai“, ugdėsi bendradarbiavimo įgūdžius.