Priešmokyklinio ugdymo „Nykštukų“ grupės vaikai su mokytoja Virginija diskutavo apie saikingą saldumynų vartojimą ir atliko keletą eksperimentų, kuriuose bent viena sudedamoji dalis buvo saldi(-us).
Vaikai patyrė, kad cukraus gabaliukas, įmestas į vandenį, traukia vandenį ir medinius pagaliukus link savęs, o muilas, sklisdamas į šalis, tempia su savimi vandens daleles ir pagaliukai „išsibarsto“.
Kurdami „judančius“ paveikslus, priešmokyklinukai nustatė, kad spalvos labiau ir greičiau susiliejo cukraus tirpale, lėčiau- krakmolo, o lėčiausiai judėjo rupioje druskoje. Nors snaigės – be kvapo, be skonio, nespalvotos, kaip ir vanduo, tačiau kokios nuostabios tapo nuspalvintos klijais, cukrumi ir dažais…
Daug emocijų ir klausimų iššaukė saldainiai-guminukai, kurie atsidūrę sodos tirpale, o vėliau acto, ėmė judėti, kaip „šokančios kirmėlytės“. Kadangi mandarinų žievelėse yra oro burbuliukų, jie stūmė mandariną, esantį vandenyje į viršų, pusiau nuluptas mandarinas- plūduriavo viduryje indo, o be žievės- skendo, nes jis sunkesnis už vandenį.
Visi eksperimentai parodė, kad saldumynai – ne tik smaližiauti, bet ir priemonė vaikams pabandyti, įsitikinti, palyginti, padaryti atitinkamas išvadas.