Kai kurie pasaulio menininkai XX a. pradžioje atsisakė geometrinės perspektyvos ir objektus ėmė piešti neįprastai: trimatį tūrį vaizdavo dvimate forma. Ž. Brakas ir P. Pikasas tapė paveikslus iš keistų kubų, todėl yra laikomi kubizmo pradininkais.
Kadangi kubizmui būdingas objektų skaidymas į geometrines plokštumas, spalvų derinius, tai šį kūrybišką matematinių problemų sprendimo ugdymą išbandėme su ,,Ežiukų“ ir ,,Nykštukų“ grupių priešmokyklinukais.
Šio amžiaus tarpsnyje vaikai atpažįsta plokštumos (apskritimą, kvadratą, trikampį, stačiakampį) ir erdvės (rutulį, kubą) figūras, geba grupuoti ir modeliuoti, apibūdinti daugumą linijų (stora, plona, ryški, ilga, trumpa).
Apžiūrėję virtualioje erdvėje šio stiliaus kūrinius, aptarė aiškiausiai perteiktus elementus, naudotas raiškos priemones, išsakė savo nuomonę, dalindamiesi matematine komunikacija. Liniuotės, spalvų ir šablono pagalba vaikai kūrė ,,besmegenius“, fiksuodami apie šį objektą gerai žinomus duomenis (turi nosį – morką, tris kūno dalis, akis…) ir jungdami tai, ką sužinojo naujo.
Visi mėgavosi ne tik kūrybos procesu, bet ir gėrėjosi rezultatu – unikaliais, neįprastų formų ir spalvų sniego seniais.