Pasaka – unikalus reiškinys, kuris lydi vaikus nuo pat kūdikystės. Tai neatsiejama priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi priemonė. Šiame amžiuje vaikai pasakų klausosi, patys skaito, aptaria, ieško sąsajų su turima ar naujai įgyta patirtimi.
Pasakos ugdo įvairius vaikų gebėjimus. Jas pasitelkiant formuojamos, įtvirtinamos ir matematinės patirtys. Priešmokyklinio amžiaus tarpsnyje matematinis ugdymas apima matematinį samprotavimą, matematinę komunikaciją ir kūrybišką matematinių problemų sprendimą.
Analizuojant pasakas, vaikai dažnai įtraukiami į STEAM veiklas, kurių metu atsiranda ir lavėja abstraktaus mąstymo pradmenys – pvz.: pasaka ,,Ant liepto“. Priešmokyklinukai mąsto, kaip prasilenkti einant siauru liepteliu, kokį lieptą reikia sukonstruoti per ,,upelį“, kad ožiukai į jį neįkristų.
Vaikai mokosi konstruoti pagal duotą sąlygą. Remiantis pasaka ,,Kaip katė ir pelė draugavo“, priešmokyklinukai skaičiuoja kiekiniu ir kelintiniu skaičiavimu, mokosi diagramų sudarymo, įtvirtina geometrinių formų pavadinimus, koduoja pagal nurodytą skaitmenį ir kitus ženklus.
Pasakų pagalba plečiasi ir matematinių sąvokų žodynas (aukštai- žemai, arčiau-toliau, kairė-dešinė, platus-siauras, šiapus-anapus, devyngalvis-trigalvis ir kt.). Ugdant matematinius gebėjimus per pasakas, vaikai naudoja technologijas, tuo pačiu mokosi darnos bei tvarumo.