„Niekas kitas taip nesužadina ir neugdo vaiko vaizduotės, kaip knyga. Pamatykime džiaugsmą vaiko akyse, kai jis perskaito pirmąjį žodį ir į rankas pasiima pirmąją knygutę“ (A. Lindgren) „Zuikių“ ir „Boružėlių“ grupių vaikai, dalyvaudami projekte „Mano knygelės,“ domėjosi knygomis, kaip atsirado knyga, kaip atrodė anksčiau ir kokia yra dabartinė knyga.
Vaikai žaidė bei kūrė pasakas (lėktuvėlių, Elza, gėlių, šaukštų), sekė pasaką „Tris paršiukus“, inscenizavo savo mėgstamus veikėjus, iš įvairių daiktų dėliojo pasakų pavadinimus („Super gyvūnai“, Kakė Makė“, „Coliukė) bei superherojų vardus (Elza, Džimis), dėliojo iš knygų įsivaizduojamas būtybes (drakoną), objektus (raketą, Londono Big Beną), tiesė knygučių takelį (pats ilgiausias takelis – 26 pėdos), rinko bei lygino didžiausią ir mažiausią turimą knygutę, statė knygų bokštus.
Išmatuoti ugdytiniams knygų bokštus buvo nelengvas iššūkis. Vaikai matavo savo bokštus sprindžiais (7, 8, 10 ), savo pėda (7, 10, 26), skaičiavo aukštais ar knygomis (27 knygos), o kai kurie išrado naują matavimo būdą . Smagu buvo pasimatuoti su knygų bokštu savo ūgiu (128 cm).